Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupė įgyvendina Vietos plėtros strategiją
Kaišiadorių r. VVG strategijos įgyvendinimo pristatomasis filmas Vaizdo įrašas
Kaišiadorių r. VVG strategijos įgyvendinimo pristatomasis filmas Vaizdo įrašas
Anglininkų krašte kiekvienų metų pirmąjį rugsėjo šeštadienį tapusi tradicija susirinkti kraštiečiams ir prisiminti savo krašto istoriją, susitikti su kaimynais, giminėmis, pažįstamais, bei aptarti šių dienų džiaugsmus ir problemas.
Taip rugsėjo 1 d. Rūčkakiemio, Barevičių kraštiečių šventė prasidėjo 14,00 val. šv. mišiomis Kruonio bažnyčioje.
Vėliau visi rinko prie Rūčkakiemio koplytstulpio skirto Rūčkakiemio, Kračkiemio, Apsuonos ir Barevičių užsemtiems kaimams atminti. Šį kartą šventė buvo neeilinė, galima sakyti tarptautinė (Lietuvių, Lenkų), istorijos susitikimas, kadangi šventėje dalyvavo švečiai iš Lenkijos. Svečiai tai buvusio Barevičių dvaro palikuonys, giminaičiai Borevičiai.
Gausus kraštiečių būrys dalinosi prisiminimais apie nuogirdas, faktus apie bajorus ir jų dvarus Barevičiuose. Šventėje dalyvavo gausus būrys svečių: Seimo narys B. Bradauskas, Kruonio seniūnijos seniūnas A. Slavinskas, Kaišiadorių muziejaus direktorius O. Lukoševičius, Kaišiadorių r. VVG vadovė J. Augustinavičienė, Kruonio gimnazijos direktorė R. Mikučiauskienė, Kruonio kultūros centro direktorė D. Mockuvienė, Kruonio bendruomenės pirmininkas K. Garnys, Anglininkų bendruomenės pirmininkas A. Dmukauskas su žmona Virginija, krašto metraštininkas A. Bandzevičius.
Renginio jau etatinis vedėjas kilęs iš Rūčkakiemio krašto - Romas Ambroževičius. Šventė prasidėjo dalyvių bei svečių sveikinimo žodžiais. Vieta susitikimui nuostabaus ir didingo grožio iš, šios vietovės matosi visi keturi kaimai ir dar daugiau net kito Kauno rajono vietovių. Tai vieta į kurią norisi sugrižti ir vis pabūti kuo ilgiau. Vieta dažnausiai lankoma jaunimo, kurie įpareigoti ir tvarkyti, prižiūrėti po susitikimų ir laisvalaikio praleidimų.
Metraštininkas A. Bandzevičius uždavė visiems klausimą kur dingo krašto darbštumas? ir kaip pvz. pateikė Veronikos Tumosienės (visu vadinamos Varuse) sodybą, kai moteris 91 metų, bet darbštumu ir nuoširdumu lenkia visus mus.
Susitikimas šį kartą buvo kelių dalių I dalį prie koplytstulpio užbaigė Anglininkų folkloro ansamblio dainos bei aktyvios bendruomenės narės Ritos Širvelienės eilės, kurias deklamavo R. Kunigauskienė bei pati Rita.
II dalis - Barevičių kryžiaus šventinimas, Barevičių istorija.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimi Darsūniškio bajorai Jurijus ir Mikolajus Borevičiai. 1795 m. Barevičių dvaras priklausė Marijai Borevičiovnai. Dvare gyveno 15 tarnų, buvo karčema, kurioje gyveno 10 asmenų žydų šeima. 1835 m. Darsūniškio bažnyčios inventoriuje minima Barevičių koplyčia, kurioje Darsūniškio klebonas laikydavo mišias. Koplyčia nuo 1812 m. apleista (matyt, buvo apiplėšta karo metu). Apie Barevičių dvarą rašė žymus XIX a. lenkų rašytojas memuaristas Stanislovas Moravskis (1802-1853) istorinio - geografinio pobūdžio straipsnyje „Nuo Merkinės iki Kauno“, paskelbtame 1858 m. tęstiniame leidinyje „Teka Wilenska“. 1897 m. minimi du Barevičių dvarai: vienas priklausė Nagrodskai (12 gyventojų, 248 dešimtinės žemės), kitas - Borevičiui (17 gyventojų, 167 dešimtinės žemės). 1923 m. minimas kaimas (5 sodybos, 37 gyventojai) ir dvaras - 1 sodyba, 19 gyventojų. Kaimas su 96,55 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1930 m. Didžiausias sklypas (25,76 ha) priklausė V. Tamošiūnui. 1931 m. kaime - 7 sodybos, 109,26 ha žemės, dvare - 1 sodyba, 117,72 ha žemės.
Antrojo pasaulinio karo metais Barevičių gyventojų Tamošiūnų namuose buvo leidžiamas pogrindinis laikraštis „Laisvei bundant“. Laikraščio leidimu rūpinosi Lietuvos aisvės Armijos narys, atsargos jaunesnysis leitenantas Antanas Piliponis, tuo metu mokytojavęs Gojaus pradžios mokykloje. Priartėjus frontui, šio laikraščio leidimas buvo laikinai nutrauktas. 1945-1948 m. įkalinti 2 gyventojai. 1948 m. ištremti Rakauskai (2 asmenys), Spurgiai (4 asmenys), 1949 m. ištremti Danišauskai (9 asmenys), Lisauskai (2 asmenys), Tumosai (2 asmenys).
Barevičių dvaras buvo vakarinėje Strankščiaus upelio, įtekančio į Kauno marias, pusėje. Šiuo metu dvaras sunaikintas, pastatų nėra, išlikę tik griuvėsių žymės ir dalis tvenkinio bei senų medžių. Dvaro vietoje pastatyta nauja sodyba.
Kaišiadorių muziejaus archyve saugomas pasakojimas apie Barevičių kaimą ir jame buvusį akmenį (galbūt dubenėtąjį): „Tas kaimas labai seniai priklausė p. Barevičiui. Jam mirus, k.[aimas] pavadintas Barevičiais”. Girnakalis - akmuo, buvęs kalvotoje, pušimis apaugusioje vietoje, nuo Barevičių kaimo į pietus apie 500 m. „Žmogus iš akmens kalė girnas malūnui. Kaldamas staiga mirė. Girnos liko nebaigtos. Nuo tada žmonės vadina akmenį Girnakaliu“.
Iš Barevičių kilęs Kazys Algimantas Lisauskas (1926–1999) - partizanas, politinis kalinys. (Kaišiadorių muziejaus informacija)
Visus šiuos prisiminimus ir dar daugiau vardino Kryžiaus pastatymo iniciatorius Mečislovas Borevičius. Kryžių pašventino kun. R. Mikalauskas.
III dalis - Skirmantės Listopadskienės bei Sigitos Bružienės sodyboje, Barevičiuose.
Pasitinkant svečius sodybos šeimininkės išdalino po gabalėlį lietuviškos duonos, Lenkijos svečiams buvo ekskursija po vietovę, kurioje stovėjo dvaras.
Savo dainomis svečius džiugino kaimyninio rajono (Prienų r. ) Jiezno kapela.
Šeimininkės vaišino bulviniais blynais ant lakšto su padažu.
Kiek daug dar ne visi žinome apie savo krašto istoriją, kultūrą, Barevičių kaimas iš 4 sodybų, o su tokia turtinga krašto istorija, muziejaus direktoriaus O. Lukoševičiaus palikėjimas dėstyti krašto istoriją mokyklose, kad visi sužinotume savo krašto, savo giminės 100 -200 metų laikotarpio istoriją.
Sodyboje buvo eksponuojama ir Barevičių kaimo paroda.
Nuoširdus ačiū renginio iniciatoriams, organizatoriams už šventę, kuri buvo tarsi istorijos pamoka.
Šventės akimirkos
Kaišiadorių r. VVG
Kviečiame į informacinį seminarą 2012 08 30 10,00 val. Bačkonių konferencijų centre tema "„Aktualijos vietos projektų pareiškėjams ir vykdytojams“.
Seminaras skirtas pareiškėjams, projektų vykdytojams susijusiems su Kaišiadorių r. VVG " Vietos plėtros 2008-2014 m. strategija" įgyvendinimu.
Informacinio seminaro eiga
Kaišiadorių rajono VVG “Vietos plėtros 2008-2014 m. strategija” įgyvendinimo apžvalga
Vietos projektų sutarčių vykdymas, keitimai, susitarimai
Viešųjų pirkimų atlikimas ir viešųjų pirkimų dokumentacijos derinimai
Mokėjimo prašymų teikimas ir priedai
Remonto darbų užbaigimai, draudimo paslaugos.
Pastato bylos atnaujinimai, pastato vertės padidinimas baigus remontą.
Ketinantys dalyvauti prašome užsiregistruoti nurodytu tel. 8 607 59080 arba el. paštu. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Rugpjūčio 9 d. Lietuvos VVG tinklas (Janina Augustinavičienė, Helena Simonaitienė, Alvyda Kazakevičiūtė, Saulius Stonys, Povilas Zaveckas, Jurijus Nikitinas) susitiko su NMA direktoriumi Sauliumi Silicku bet kitais atstovais diskusijai dėl Strategijų įgyvendinimo. Pagrindinės diskusijos virė dėl strategijų įgyvendinimo terminų, dėl įsisavinamų lėšų. VVG tinklas informavo, kad dėl lėto lėšų įsisavinimo susijęs tik 20 % avansas nuo paramos ir perteklinis dokumentų kiekis, bei terminai jiems teikti ir derinti. Šiems klausimams išpręsti NMA parengs taisyklių pakeitimą dėl terminų ir perteklinių dokumentų mažinimo bei dar kartą apsvarstys siūlymą apie didesnį avansą vietos projektams. Diskusijose neliko nepaminėti ir viešieji pirkimai, tinklo prašymas atleisti kaimo bendruomenes nuo tokios prievolės darant įstatymo išimtis arba pritaikant pirkimų taisykles kaip ūkininkams ar verslininkams arba, kad šis klausimas būtų išspręstas kitam finansavimo laikotarpiui t. y. 2014-2020 metams. Susitikimo diskusiją puikiai, konstruktyviai organizavo direktorius Saulius Silickas.
Kaišiadorių r. VVG informacija
Kaišiadorių r. VVG dėl tarpteritorinio bendradarbiavimo jau yra pasirašiusi sutartis su Prienų r. VVG Elektrėnų VVG dėl vienijančių teritorijas upių. Prie planuojamo upių projekto prisijunti sutinka ir Širvintų r. VVG juk tai kaimynė iš Neries pusės. Bendradarbiavimo aptarimui Kaišiadorių ir Širvintų VVG pasirinko Čiobiškį. Prie unikalaus Padalių kelto pasitiko Čiobiškio šeimininkas - seniūnas Virginijus Niekis. Projekto idėjas ir sumanymus, bei galimybes aptarinėjo Vita Janavičienė (Širvintų r. VVg vadovė), Janina Augustinavičienė , Rita Kacevičienė (Širvintų r. VVG), Jurgita Navickienė (Kaišiadorių r. VVG). Čiobiškio seniūnas supažindino su miestelio istorija ir vietove. Su džiaugsmais ir vargais. Seniūnas paliko labai šiltus prisiminimus, labai mylintis savo kraštą, jaunimą, sportą. Net nekyla abejonių, kad bedradarbiavimo renginiai turėtų vykti Čiobiškyje.
Susitikimo akimirkos
Kaišiadorių r. VVG informacija